Naujienos

Dideliam skaičiui suaugusiųjų dantų valymas vis dar kelia daugiau klausimų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atrodo paprasta – šepetėlis, pasta, tarpdančių siūlas, tačiau būtent rutinoje įsitvirtina įpročiai, kurie kenkia mūsų burnos sveikatai. Dėl įvairių dažnai daromų klaidų gali atsirasti apnašos, dantenų uždegimas, padidėjęs jautrumas, o ilgainiui ir rimtesnės odontologinės problemos.

Per stiprus spaudimas valant dantis

Kadangi apnašos yra minkštos, jų pašalinimui nereikia naudoti jėgos – svarbiausia taisyklingi judesiai ir pakankamas valymo laikas. Tačiau daugelis suaugusiųjų ima spausti šepetėlį vis stipriau. Deja, toks įprotis ne tik nepadidina valymo efektyvumo, bet ilgainiui gali sukelti struktūrinius dantų/dantenų pažeidimus. Visgi, kas nutinka, kai spaudžiama per stipriai?

• Braižomas emalis. Per stiprus spaudimas kartu su horizontaliais „pirmyn–atgal“ judesiais sukelia emalio dilimą. Emalis tampa plonesnis, šiurkštesnis ir jautresnis temperatūrų pokyčiams. Tai ypač pavojinga šoniniuose dantų paviršiuose, kur dilimas dažnai lieka nepastebėtas tol, kol atsiranda jautrumas.
• Dirginamos dantenos. Dantenos reaguoja į mechaninius judesius – jos gali parausti, tapti skausmingos, pradėti kraujuoti. Ilgainiui toks kasdienis dirginimas sukelia gingivitą (dantenų uždegimą), o negydant gali progresuoti netgi į periodontitą. Taip atsiranda didesnė rizika netgi dantų paslankumui.
• Skatinamas dantenų atsitraukimas. Kai dantenos nuolat spaudžiamos, jos pamažu traukiasi, atidengdamos dantų šaknies dalį. Šaknys neturi emalio, todėl tampa jautrios, lengviau pažeidžiamos, taip greičiau vystosi kariesas. Dantenų atsitraukimas yra negrįžtamas, jį galima sustabdyti tik pakeitus įpročius arba atliekant papildomas gydymo procedūras.

Ką daryti? Valykite dantis švelniais, sukamaisiais judesiais, orientuodamiesi į dantenų liniją. Rankinį šepetėlį laikykite tarsi pieštuką, tai natūraliai sumažina spaudimą. Naudojant elektrinius šepetėlius svarbu „nevalyti“ jais aktyviai, o leisti galvutei atlikti savo darbą.

Per trumpas valymo laikas

Dantis reikėtų valyti mažiausiai 2 minutes du kartus per dieną, kad būtų tinkamai pašalintos apnašos ir bakterijos. Vis dėlto dauguma žmonių realiai dantis valo tik 40–50 sekundžių, todėl didėja ėduonies, dantenų uždegimo, blogo burnos kvapo rizika. Per trumpas valymas dažnai nutinka skubant, neįvertinant, kiek laiko iš tiesų trunka kruopštus valymas.

Ką daryti? Nusistatykite laikmatį telefone arba rinkitės elektrinį dantų šepetėlį su įmontuotu laikmačiu ir vibracijomis – jos padės tolygiai paskirstyti dėmesį visoms burnos sritims bei užtikrinti, kad dantys būtų valomi pakankamai ilgai.

Neteisinga valymo technika

Daugelis žmonių dantų šepetėlį brauko „pirmyn–atgal“ horizontalia kryptimi. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai efektyvus būdas išsivalyti dantis, tačiau tokie judesiai dažniausiai tik mechaniškai „trina“ dantų paviršių, nepasiekia dantenų linijos, kur kaupiasi daugiausia apnašų, ir gali dirginti dantenas. Kokia technika yra taisyklinga?

• Šepetėlio kampas. Šepetėlį laikykite 45° laipsnių kampu ir priglauskite prie dantų taip, kad šereliai šiek tiek liestų dantenų liniją. Kadangi būtent šioje vietoje kaupiasi daugiausiai apnašų, tinkamai laikomas šepetėlis leidžia pasiekti netgi sunkiau prieinamas vietas ir švelniai nuvalyti tiek dantų paviršių, tiek dantenų kraštą.
• Švelnūs, sukamieji judesiai. Vietoje stipraus mechaninio valymo „pirmyn–atgal“ atlikite sukamuosius, šluojamuosius judesius, kurie būtų kaip galima labiau švelnūs, nuo dantenų link dantų. Tokia technika efektyviau pašalina apnašas jų neįspaudžiant giliau ir nesukeliant mikrotraumų.
• Nepamirškite vidinės dantų pusės. Tai viena labiausiai ignoruojamų sričių. Vidinius priekinių dantų paviršius lengviausia valyti šepetėlį laikant vertikaliai ir atliekant švelnius šluojamuosius judesius. Vidiniai krūminių dantų paviršiai taip pat reikalauja atskiro dėmesio, nes juose apnašos kaupiasi taip pat dažnai, kaip ir išorėje.

Dantų siūlo vengimas

Tyrimai rodo, kad tarpdančiuose susidaro iki 40 % visų burnos apnašų, todėl vengiant naudoti dantų siūlą ilgainiui atsiranda nemalonus burnos kvapas, formuojasi ėduonis, dantenų uždegimas. Ilgainiui apnašos šiose vietose sukietėja virsdamos akmenimis, kurių patiems pašalinti paprastu šepetėliu jau nebeįmanoma. Taigi dantų siūlo vengimas nėra tik „maža klaida“ – tai viena dažniausių priežasčių, kodėl net reguliariai valant dantis burnos būklė blogėja.

Ką daryti? Naudokite dantų siūlą bent kartą per dieną, geriausia vakare. Švelniai įveskite siūlą tarp dantų, suformuokite C raidės formą ir nuvalykite kiekvieno danties šoninį paviršių nuo dantenų linijos į viršų. Šalia to galite įsigyti ir taprdančių šepetėlius, kurių dydį Jums parinks gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

Netinkamo kietumo šepetėlis

Itin kieti dantų šepetėliai yra viena dažniausių emalio nusidėvėjimo priežasčių, kadangi jie mechaniškai braižo emalį, ypač ties dantenų linija. Todėl ilgainiui gali atsirasti jautrumas, dantenų recesija, mikrotraumos, uždegimas, kraujavimas. Švelnesni šereliai ne tik mažiau žaloja, bet ir efektyviau prisitaiko prie dantų kontūrų, geriau pašalindami apnašas.

Ką daryti? Kasdieniam dantų valymui rinkitės minkštą („soft“) arba labai minkštą („extra soft“) šepetėlį – jie saugiausi tiek dantenoms, tiek emaliui, ypač turint jautresnius dantis, pastebėjus dantenų atsitraukimą. Jeigu atrodo, kad minkštas šepetėlis „nevalo pakankamai“, problema dažniausiai slypi ne šerelių kietume, o valymo technikoje ar per trumpame valymo laike.

Per retas šepetėlio keitimas

Dantų šepetėlis, nors atrodo ilgaamžis, iš tikrųjų gana greitai praranda savo efektyvumą. Kasdien valant dantis, šereliai palaipsniui susidėvi, išsiklaipo, praranda elastingumą, todėl nebegali tinkamai pasiekti dantenų linijos, tarpdančių sričių. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio šepetėlis atrodo „dar geras“, jo valymo savybės būna smarkiai suprastėjusios jau po kelių mėnesių. Be to, senų šerelių paviršiuje kaupiasi bakterijos. Tai gali didinti dantenų uždegimo, burnos infekcijų riziką.

Dantų valymas iškart pavalgius rūgštaus maisto

Po rūgščių produktų (tokių kaip citrusiniai vaisiai, sultys, gazuoti gėrimai) vartojimo Jūsų dantų emalis laikinai tampa minkštesnis ir labiau pažeidžiamas. Tai vyksta dėl to, kad rūgštys sumažina burnos pH, ištirpindamos dalį apsauginio emalio mineralų paviršiuje. Jeigu dantis valysite iškart po tokių produktų vartojimo, šereliai gali mechaniškai nušveisti dar nesustiprėjusį emalį, ilgainiui sukeldami jautrumą, mikroįskilimus, pastebimą emalio eroziją.

Ką daryti? Po rūgščių produktų vartojimo palaukite bent 20–30 minučių, kol seilės natūraliai neutralizuos rūgštis ir emalis vėl taps atsparesnis. Jeigu nenorite laukti, iš karto išskalaukite burną vandeniu – tai padės sumažinti rūgštingumą, nuplauti dalį rūgščių, apsaugant dantis iki tol, kol jau bus saugu valyti šepetėliu.

Liežuvio nevalymas

Liežuvio paviršius dėl savo nelygios struktūros yra ideali vieta kauptis bakterijoms, maisto likučiams ir apnašoms. Nors daug dėmesio skiriame dantims, liežuvio valymas dažnai pamirštamas, o būtent jis turi didelę įtaką burnos kvapui ir bendrai higienai. Tyrimai rodo, kad net apie 50 % nemalonaus burnos kvapo sukelia bakterijos, gyvenančios ant liežuvio paviršiaus – jos skaido baltymus ir išskiria sieros junginius.

Darote bent vieną iš šių klaidų?

Jeigu pastebite, kad bent kelios iš šių klaidų atsispindi Jūsų kasdienėje burnos higienos rutinoje, dabar puikus metas tai pakeisti. Teisingi valymo įpročiai gali sustabdyti dantenų uždegimą, sumažinti jautrumą, apsaugoti emalį ir ženkliai pagerinti burnos kvapą, tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti teisingai. Antakalnio stomatologijos centro specialistai yra pasiruošę padėti Jums kiekviename žingsnyje.