Naujienos

Klibantis pieninis dantis vaikystėje dažniausiai yra natūralaus augimo dalis, tačiau nuolatinis dantis neturėtų būti paslankus. Jeigu pastebėjote šią būklę po patirtos traumos ar nelaimingo atsitikimo, vizito pas gydytoją odontologą nereikėtų atidėlioti. Net ir tada, kai skausmas nėra stiprus, o kraujavimas greitai praėjo, burnos audiniuose gali būti įvykę pakitimų, kurių plika akimi nematyti.

Kodėl dantis pradeda klibėti?

Klibantis dantis – tai signalas, kad gali būti pažeistos struktūros, užtikrinančios danties stabilumą: periodonto raištis, dantenos, alveolinis kaulas ar pati danties šaknis. Tikslią priežastį galima nustatyti tik įvertinus danties būklę, aplinkinius audinius ir atlikus diagnostinius tyrimus. „Antakalnio stomatologijos centro“ gydytojai plačiau dalinasi, kokie veiksniai gali lemti šią būklę.

• Danties trauma. Patyrus stiprią traumą, dantis gali klibėti, pakeisti padėtį, tapti jautrus, kraujuoti ties dantenomis. Net jeigu skausmas greitai sumažėja, gali būti pažeistas periodonto raištis, danties šaknis, alveolinis kaulas ar danties pulpa – šių pakitimų plika akimi nematome.

• Periodonto ligos. Kraujuojančios, paburkusios, jautrios dantenos – tai vieni pagrindinių periodonto audinių uždegimo požymių. Nesikreipiant į gydytoją odontologą, ilgainiui gali atsirasti periodontitas, lemiantis kaulo nykimą, blogą burnos kvapą bei dantų paslankumą.

• Infekcija ar pūlinys. Dantis gali pradėti klibėti ir dėl infekcijos, susijusios su danties šaknimi ar aplinkiniais audiniais. Tokiu atveju gali atsirasti tvinkčiojantis skausmas, patinimas, pūliavimas, nemalonus skonis burnoje, jautrumas kandant.

• Danties šaknies lūžis. Kartais klibėjimą sukelia danties šaknies lūžis. Tai gali nutikti po traumos, stipraus sukandimo ar kramtant kietą maistą. Šaknies lūžis ne visada matomas išoriškai, todėl dantis gali atrodyti beveik nepakitęs, nors jo atrama jau yra pažeista.

• Per didelė apkrova dantims. Kai kuriais atvejais dantis ima klibėti dėl ilgą laiką tenkančios per didelės apkrovos. Taip gali nutikti griežiant dantimis, stipriai sukandant, esant netolygiam kramtymo krūviui ar kai tam tikras dantis nuolat patiria didesnį spaudimą nei turėtų.

• Kitos burnos sveikatos problemos. Danties paslankumui įtakos gali turėti ir kitos priežastys: pažengęs ėduonis, nekokybiškos/nusidėvėjusios restauracijos, aplink dantį susiformavę uždegiminiai pakitimai, bendros organizmo būklės, veikiančios kaulų ar dantenų sveikatą.

Kodėl nereikėtų delsti kreiptis į gydytoją odontologą?

Pastebėję klibantį dantį, pacientai neretai delsia kreiptis į gydytoją odontologą, nes tikisi, kad dantis sutvirtės savaime, arba baiminasi, jog gydymas bus brangus. Vis dėlto laiku įvertinus situaciją dažnai galima išvengti sudėtingesnio gydymo, o kai kuriais atvejais – ir didesnių išlaidų. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau didėja komplikacijų, infekcijos, kaulo pažeidimo ar net danties netekimo rizika.

Norint suprasti, kada vizito atidėlioti nereikėtų, svarbu stebėti ne tik patį danties klibėjimą, bet ir kitus kartu pasireiškiančius simptomus. Net jeigu skausmas nėra stiprus, pakitusi danties padėtis, spalva, jautrumas ar dantenų būklė gali rodyti gilesnių audinių pažeidimą. Į gydytoją odontologą reikėtų kreiptis:

• jaučiant skausmą ar diskomfortą kandant;

• atsiradus dantenų kraujavimui, patinimui, pūliavimui;

• jaučiant maudimą, tvinkčiojimą ar jautrumą šalčiui bei karščiui;

• pastebėjus blogą burnos kvapą, dantenų atsitraukimą ar didėjant tarpams tarp dantų.

Kaip gydytojas nustato, kodėl dantis kliba?

Vizito metu gydytojas odontologas pirmiausia įvertina danties paslankumo laipsnį, dantenų būklę, sąkandį, danties spalvą ir reakciją į dirgiklius. Dažnai atliekamas rentgeno tyrimas, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga 3D kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai padeda pamatyti tai, ko neįmanoma užfiksuoti plika akimi: kaulo tūrį, šaknies būklę, lūžius, uždegiminius židinius ar traumos padarinius.

Jeigu įtariama periodonto liga, matuojamos periodonto kišenės, vertinamas kraujavimas, apnašų kiekis, dantenų atsitraukimas ir kaulo tūrio praradimas. Patyrus traumą, svarbu įvertinti, ar dantis nėra pasislinkęs, ar nepažeisti aplinkiniai dantys, žandikaulio kaulas ir minkštieji audiniai.

Svarbu! „Antakalnio stomatologijos centro“ specialistai įspėja, kad jokiu būdu nereikėtų užsiimti gydymu patiems – nebandyti danties įspausti giliau, judinti, tikrinti pirštais, kramtyti kietą maistą ar laukti, kol situacija pagerės savaime.

Ar klibantį dantį visada reikia šalinti?

Trumpas atsakymas – ne. Kai kuriais atvejais dantį galima stabilizuoti, sumažinti uždegimą, gydyti periodonto audinius, koreguoti sąkandį ar atlikti kitą reikalingą gydymą. Vis dėlto esant stipriai sunykusiam kaului, vertikaliam šaknies lūžiui ar kitai infekcijai, gali tekti svarstyti apie danties šalinimą. Tokiu atveju gydytojas aptaria danties atkūrimo galimybes, kad būtų išsaugota kramtymo funkcija bei bendra šypsenos estetika.

Klibantis dantis – ne smulkmena, o rimtas signalas

Laiku atlikta gydytojo odontologo apžiūra padeda nustatyti danties paslankumo priežastį, įvertinti gydymo galimybes ir sumažinti komplikacijų riziką. Pradėjus jausti klibantį dantį, jo skausmą ar kitus nerimą keliančius simptomus, „Antakalnio stomatologijos centro“ specialistai pasiruošę Jums padėti.